Druskininkų
vardo atsiradimas
Kartą atvyko vienas kunigaikštis į
nedidelį miestelį ir iš karto paprašė
vietinių gyventojų pavalgyti, nes po kelionės buvo labai išalkęs. Šie
jam patiekė sriubos, keptos mėsos. Jis paragavęs iš karto susiraukė, kadangi
sriuba buvo labai sūri. Kai atkando kąsnelį mėsos, jos taip pat negalėjo
praryti- viena druska. Kunigaikštis taip ir liko alkanas. Turėjo keliauti į
kitą miestelį, kad gautų maisto. Ir nuo
to laiko pasklido po Lietuvą kalbos, kad tame miestelyje gyvena žmonės, labai
mėgstantys druską. Taip ir pradėjo
miestelį vadinti Druskininkų vardu.
Simonas
Surdokas, 6 c klasė
Gečialaukio
vardo kilmė
Seniai seniai Nemunaityje gyveno užsienietis
nykštukas. Jo vardas buvo Gečis. Jam priklausė Nemunaitis ir jo apskrities
miškai. Gečis garsėjo kaip miško saugotojas - neleido niekam grybauti ir
uogauti savo valdose.
Viena
moteris labai užsimanė grybų, nes jinai laukėsi mažylio. Jos vyresnis sūnus
užsimovė ilgus guminius batus, pasiėmė pintinę ir išėjo į mišką. Vos įžengusiam
į mišką berniukui kelią užtvėrė nykštukas. Gečis neklausė berniuko aiškinimų,
buvo piktas ir nesukalbamas, neleido savo miškuose niekam grybauti. Berniukas
sulaukė nakties ir atėjęs pririnko mamai grybų. Gečis taip supyko, kad nuo to
laiko ėmė saugoti tik tą mišką ir teritoriją aplink jį. Nuo to laiko žmonės tą
vietą ėmė vadinti Geičialaukiu.
Enrika Vinčiauskaitė, 6 d
Nemuno
istorija
Seniai labai
seniai buvo mažas kaimelis. Jis buvo įsikūręs prie labai banguotos jūros. Jeigu
jūra pajausdavo, kad miestelyje nesutarimai vyksta, iškart sukeldavo dideles bangas. Kaimelyje gyveno nuoširdūs ir
tvarkingi žmonės, todėl jie buvo susitarę, kad visur bus tvarka ir niekas
nemėtys šiukšlių. Tačiau vieną rytą atsikėlę ir nuėję parko link, jie pamatė,
kad visas kaimas pilnas nešvarumų. Kuo toliau, tuo daugiau žmonių rinkosi ir
tada vienas, pasilipęs ant akmens, sušuko:
-Kieno čia
šiukšlės?
O miesto gyventojai vienas per
kitą rėkė:
-Ne muno!
-Ne muno!
Staiga jūra pakėlė dideles
bangas ir užliejo vidurį miesto plačia, gražia upe, nusinešdama visas šiukšles.
Žmonės nutarė ją pavadinti Nemunu. Taip ir atsirado didžiausia Lietuvos upė ir
jos vardas.
Deimena Sušinskaitė, 6c
Panevėžio
vardo kilmė
Viename miestelyje buvo geležinkelis, kuriuo
traukinio vagonuose nuolat vežė gražias paneles.Vyrai,
vaikinai žiūrėdavo, kaip jas veža,
gailėdavo. Jei pamatydavo kokią gražuolę, tai net traukinį vydavosi, norėdavo
ją išvaduoti, kartais net užlipdavo ant traukinio stogo ir nuvažiuodavo su
panelėm. Ta vieta, kur vyrai spoksojo į
važiuojančias paneles ir buvo pavadinta Panevėžiu - paneles veža.
Oskaras Sidaravičius, 6c
Visų sakmių kūrėjų mokytoja Vilma Jurkienė