Kad viskas, kas bus paskelbta, turėtų auksinių obuolių vertę...Puslapiai

2016 m. kovo 21 d., pirmadienis

Mano VERTYBĖS...

Alytus, 2016 m. vasario 23d.
Mieloji Irka,
Džiaugiuosi tau rašydama. Man sekasi gerai, mokykloje sulaukiu daug gerų įvertinimų ir pagyrimų. Na, bet aš norėjau čia ne apie save pasakoti, o pakalbėti apie tave.Juk tu tokia nusivylusi savo šeima...
Aš tikrai tave užjaučiu ir suprantu, kaip tu dabar jautiesi, suprantu, kaip tau sunku. Reikia nepasiduoti ir bandyti šią problemą spręsti. Mano manymu, tau geriausia būtų sugrįžti atgal pas mamą. Nors ten taip pat jautiesi nereikalinga, aš vis tiek manau, kad taip būtų geriau. Gal mama atsitokės po tavo slapto išvykimo pas tėtį? Irka, pabandyk susirasti naujų draugų, galbūt tada nesijausi tokia vieniša...
Taigi, linkiu tau didžiausios sėkmės ir, ką be benuspręstum, tebūnie tai geriausias pasirinkimas. Aš visados tave palaikysiu...

Tavo draugė Eglė
                                             Eglė, 6b klasė, mokytoja Renata Dudzinskienė                


2016 m. vasario 1 d., pirmadienis

Tik spėkit klausytis penktokų "teisybės"...

Blynų medis

                      Vieną kartą su šeima kepėm blynus. Aš sugalvojau blynus apversti ore. Švystelėjau vieną blyną, bet šis nenukrito vėl atgal į keptuvę, o šleptelėjo ant grindų.  Blynas staiga įsmigo į žemę ir pradėjo kambaryje augti medis. Medis taip greitai augo, kad net nespėjau žiūrėti. Kai medis užaugo, pradėjo skleisti keistus pumpurus. Pumpurai išsiskleidė, o aš negalėjau patikėti savo akimis: ant medžio šakų kabojo blynai.
                      Su šeima visą dieną valgėm blynus nuo blynų medžio.

                                              Neda Baranauskaitė, 5c klasė, 2016, sausis


Tikrų tikriausias įvykis

                      Vieną dieną vyko kūno kultūros pamoka. Aš norėdamas pasirodyti ir išgarsėti kaip „super ausų kratytojas“ pradėjau ausis kratyti. Jos taip įkaito nuo kratymo, kad net pradėjo rūkti iš jų. Staiga tos mano ausys nukrito. Žiūrėjo visi į mane ir į mano nukritusias ausis. Aš stoviu stoviu ir jaučiu - kažkas atauga, ogi  man ausys  ataugo. O tos nukritusios ausys atsistojo ant staiga išaugusių kojų. Ausims užaugo burna, rankos ir akys. Ir prabilo vienu balsu:
-                 Ačiū tau,  kad mus išlaisvinai! - ir piktdžiugiškai nusikvatojo…
                      Ir kas gali žinoti, ką tos mano ausys padarys, lakstydamos po pasaulį.

                                           Klaidas Spiridavičius, 5c, 2016, sausis

2016 m. sausio 19 d., antradienis

Pamąstymai...

Viską pakeičiantis ruduo

Ruduo - tai lyg naujas pasaulis. Visos spalvos, aplinka ir nuotaika pasikeičia. Jautiesi lyg būtum kitame pasaulyje, kuriame dar niekas nėra buvęs.
Žalia tampa ruda, geltona, oranžine ir raudona. Rudenį žemę apkloja plonas, bet minkštas lapų patalas, nukritęs nuo visokių medžių: liepų, ažuolų, klevų, beržų.
        Nors rudenį oras šaltas ir lyja, bet užtat galima namie atsisėsti prie židinio ir žiūrėti, kaip nuo degančių malkų spragsi žiežirbos.
Rudenį man patinka tiesiog vaikščioti po lauką, nes tai ramina. Paskęstu tarp daug spalvų, kurios apsvaigina ir išvalo galvą nuo blogų minčių. Tad nenuvertinkime rudens, nes niekada nežinom,ką gero jis atneš....
                                     Dominykas Mikulevičius, 8 klasė                 
                                     Mokytoja Renata Dudzinskienė

Pamąstymai apie rudenį...

RUDENĖJANTIS ALYTUS
Alytus rudenį yra labai gražus. Dangus šviesus, dar vis šviečia saulė. Skraido paukšteliai, o nuo medžių krenta lapai. Kai pažvelgiu pro langą, matau jau plikas medžių šakas. Gaila, bet  jaučiu artėjančius šaltus bei niūrius orus.
Parkuose takeliai lapais nukloti. Jau nebesigirdi paukštelių čiulbesio. Gatvės ištuštėjusios, nebesigirdi  šurmulio, koks buvo vasarą. Visi žmonės kažkur skuba, retai nusišypso vienas kitam.
Na, koks bebūtų ruduo, man jis vis tiek yra gražus. Juk pasitaiko ir gražių, šviesių, šiltų dienų. Smagu parke pasėdėti ant suoliuko ir stebėti, kaip keičiasi vaizdai. O rudenį vaizdai keičiasi labai greitai: žalią spalvą keičia geltona, raudona. Galiausiai viskas tampa ruda ir pilka.

Aš džiaugiuosi, kad gyvenu Alytuje. Džiaugiuosi todėl, nes rudenį ar vasarą, žiemą ar pavasarį, nesvarbu, koks metų laikas bebūtų, matau labai gražius, akį ir širdį maloninančius, vaizdus...
                                                                 Eglė Bansevičiūtė, 6d klasė
                                                                 Mokytoja Renata Dudzinskienė