Kad viskas, kas bus paskelbta, turėtų auksinių obuolių vertę...Puslapiai

2018 m. lapkričio 7 d., trečiadienis

Planetos, į kurias mažasis princas tikrai nukeliavo, bet nukeliavo į jas visai kitu laiku - vėliau, kai šiek tiek pailsėjo po pirmosios kelionės...

                      Raudonoji Netikros laimės planeta
Mažasis princas keliavo iš planetos į planetą. Keliaudamas iš asteroido 327,  jis pamatė dar vieną planetą, esančią netoli. Tik princas nežinojo, kad tai buvo Raudonoji Netikros laimės planeta.
Atvykęs mažasis princas, apsidairė, pavaikščiojo po planetą ir nieko nerado. Pagalvojo: kur galėtų būti žmonės? Pasijuto vienišas. Pravirko ir suprato, koks būtų laimingas, jei jo rožė būtų šalia. Tik staiga už keleto metrų mažasis princas kažką pamatė. Tai buvo jo rožė! Nustebęs ir laimingas, pasileido bėgti. Bet jam pribėgus arčiau, rožė išnyko. Mažasis princas nesuprato, kas nutiko, ir parpuolė ant žemės verkdamas. Jis ir vėl pasijuto vienišas. Jo ašaros krito ant Raudonosios planetos lyg pupos. Nelauktai iš susigėrusių ašarų į Raudonąją Netikros laimės planetą pradėjo kilti garai, o iš tų garų formavosi liūtas. Mažasis princas atsistojo ir pasitraukė kelis žingsnius atgal nuo liūto. Liūtas prabilo:
-Sveikas, mažasis prince! Sveikas atvykęs į Raudonąją Netikros laimės planetą, - maloniu balsu pasisveikino liūtas.
-Kas tu? – sutrikęs paklausė mažasis princas.
- Aš esu liūtas, atsirandu šitoje planetoje tuo metu, kai kažkam prisireikia paaiškinimo apie šią vietą,- atsakė liūtas.
- Iš kur tu žinai mano vardą?
- Aš visada žinau, kas atvyksta į šią planetą ir  kuo vardu, kokie atvykusiųjų didžiausi troškimai, - atsakė liūtas.
- Kokia ši planeta?
- Tai planeta, kurioje pildosi slapčiausi norai, bet viskas, ką regi, yra netikra, tai tik iliuzija, taip pat ir aš, - neatsisveikinęs liūtas išnyko.
Mažasis princas viską apmąstė ir suprato, kad jis nenori pasilikti planetoje, kurioje viskas tik iliuzija. Ir nedelsdamas išvyko iš Raudonosios Netikros laimės planetos.

Ugnė Muliuolytė, 2018 metai
                                                      Asteroidas B331
Asteroidas B331 buvo neką didesnis už penktąją – žibintininko – planetą. Jame mažasis princas rado žmogų, spaudantį kažkokios dėžės mygtukus.
-          Labas. Ką tu čia veiki?- pasisveikino ir paklausė mažasis princas.
Atsakymo reikėjo palaukti.
-          Labas, jei ir tu nori lošti, susirask kitą automatą,- pavargusiu balsu atsakė lošėjas.
-          Aš nenoriu lošti. Ką tu čia veiki?- dar kartą paklausė mažasis princas.
-          Aš bandau laimėti didįjį prizą, bet esu laimėjęs tik kelis nedidelius prizus, jei  laimėsiu didįjį - galėsiu gyventi kaip karalius,- atsakė lošėjas.
Mažasis princas nesuprato žmogaus, kuris norėjo būti karalius – visko turintis ir sėdintis soste. Juk šis žmogus gyveno vienui vienas visoje planetoje.
-          Kiek laiko tu loši?- paklausė mažasis princas.
-          Kokius du šimtus metų,- pagalvojęs atsakė lošėjas.
-          Kiek jis visko galėjo nuveikti...,- sumurmėjo mažasis princas, nesuprasdamas lošėjo, ir išskrido į žemę.
Simonas Tarasauskas, 2018 metai

 Paskutinė mažojo princo planeta
Princas, keliaudamas iš vienos planetos į kitą, nusprendė, kad naujoji planeta bus paskutinė, į kurią nukeliaus.
Planetos pavadinimas buvo asteroidas C217. Ten gyveno pasakų rašytojas. Planetoje sėdėjo senelis. Prieš senelį stovėjo mažas stalelis. Planetos savininkas kažką rašė ant lapo.
- Laba diena, - pasisveikino mažasis princas.
- Laba diena, - tarė senelis, nepakeldamas akių.
- Ką čia rašot? – mandagiai pasiteiravo princas.
- Pasakas. Kuo tu vardu? – galiausiai senelis pakėlė akis nuo lapo.
- Mažasis princas. Kas yra pasakos?
- Mažasis princas?! Kodėl tu be princesės?
- Taip, aš mažasis princas. Neturiu aš princesės, bet turiu savo rožę. Kas yra pasakos?- pakartojo princas, kuris niekad nepamiršdavo savo klausimų.

- Pasakos - tai nuostabiausias dalykas pasaulyje. Rašydamas pasakas, pabėgi nuo viso pasaulio, nuo savo problemų, ydų, nesėkmių, perkeli savo mintis kur tik nori. Gali kurti kokias tik nori pasakas, bet man labiausiai patinka pasakos su laiminga pabaiga.
- O aš ar galiu kurti pasakas? – paklausė mažasis princas.
- Žinoma, kad gali. Norint sukurti pasaką, reikia tik pasitelkti savo vaizduotę ir žodžiai patys ims suktis galvoje.
- Kai grįšiu į savo planetą būtinai vieną sukursiu. Ir perskaitysiu ją savo rožei. O dabar sudie, - pasakė mažasis princas.
- Sudie! – atsisveikino senelis.
- Kiek planetų apkeliavau, bet labiausiai patiko pas senelį. Pasakos - tikras pabėgimas nuo tikrovės, - tarė sau mažasis princas, keliaudamas namo.
                                                                            Neda Baranauskaitė, 2018 metai