RUDENĖJANTIS
ALYTUS
Alytus
rudenį yra labai gražus. Dangus šviesus, dar vis šviečia saulė. Skraido
paukšteliai, o nuo medžių krenta lapai. Kai pažvelgiu pro langą, matau jau
plikas medžių šakas. Gaila, bet jaučiu artėjančius šaltus bei niūrius orus.
Parkuose
takeliai lapais nukloti. Jau nebesigirdi paukštelių čiulbesio. Gatvės
ištuštėjusios, nebesigirdi šurmulio, koks buvo vasarą. Visi žmonės
kažkur skuba, retai nusišypso vienas kitam.
Na,
koks bebūtų ruduo, man jis vis tiek yra gražus. Juk pasitaiko ir gražių,
šviesių, šiltų dienų. Smagu parke pasėdėti ant suoliuko ir stebėti, kaip
keičiasi vaizdai. O rudenį vaizdai keičiasi labai greitai: žalią spalvą keičia
geltona, raudona. Galiausiai viskas tampa ruda ir pilka.
Aš
džiaugiuosi, kad gyvenu Alytuje. Džiaugiuosi todėl, nes rudenį ar vasarą, žiemą
ar pavasarį, nesvarbu, koks metų laikas bebūtų, matau labai gražius, akį ir
širdį maloninančius, vaizdus...
Eglė Bansevičiūtė, 6d klasė
Mokytoja Renata Dudzinskienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą